Formos paruošimas – vsada pirmas žingsnis pyrago kepimo procese. Ar tepate ją riebalais, ar klojate kepimo popieriumi, pagrindinis tiklsas, paprastai yra užtikrinti, kad iškepusį pyragą galėtumėte lengvai iš formos išimti. Bet ar kada pagalvojote, kad pasirinktas metodas gali turėti įtakos ir tam, kaip pyragas išsikels, arba net jo skoniui?
Kartą kažkur internete perskaičiau, kad kylančiam pyragui reikia kabintis į formos sieneles, kad jis nesukristų. Tąkart ėmiau ir patikėjau, ir savo pyragams formas ruošdavau vienu konkrečiu būdu. Bet atėjo laikas šią prielaidą patikrinti. Ta proga kepiau penkis identiškus pyragus toje pačioje kepimo formoje, tik kas kartą ją skirtingai paruošdama.
Formos ruošimo būdų palyginimas
Kaip ir ankstesniems savo eksperimentams, rinkausi kepti paprastą keksą iš tokių ingredientų:
- 50 g sviesto
- 50 g cukraus
- 1 kiaušinis (~50 g)
- 50 g kvietinių miltų
- 1 g kepimo miltelių
Pagrindinis mano tikslas buvo palyginti pyrago kėlimąsi, todėl nusprendžiau supaprastinti sau gyvenimą ir išvengti begalės variantų kombinacijų: visus kartus kepimo formos dugną klojau kepimo popieriumi, o formos kraštus kas kartą ruošiau skirtingai. Kita vertus, tuo pačiu pasinaudojau proga palyginti ir kitus faktorius:
- kaip greitai galima kepimo formą konkrečiu būdu paruošti;
- kaip lengvai iškeptas pyragas iš formos išsiima;
- ar kiek nors skiriasi skonis.
Visas pyrago versijas kepiau toje pačioje anoduoto aliuminio formoje, kurios dugnas neišsiima.
Taigi, apžvelkime rezultatus.
Sviestu patepta kepimo forma
Paruošimas. Paprastas ir gana greitas. Man pasirodė lengviau minkštą sviestą tepti pirštais, o ne teptuku. Nors atrodo daugiau terlionės, bet rankomis ir greičiau, ir lengviau paskleisti sviestą lygiu sluoksniu.
Pyrago kėlimasis. Iš esmės pyragas išsikėlė gerai. Tik išsilydęs ir nuo formos kraštų nutekėjęs sviestas susikaupė ant pyrago krašto, taip suformuodamas griovelį. Dėl to pyragas turėjo tokią visai juokingą kepurę riestais kraštais.
Išėmimas iš formos. Be jokių problemų: apverčiau formą ir pyragas lengvai iškrito.
Įtaka skoniui. Pyrago šonai atrodė kiek paskrudę ir turėjo ploną traškią plutelę, bet be to jokios įtakos skoniui nepastebėjau.
Specialiu purškiamu aliejų mišiniu padengta kepimo forma
Paruošimas. Šie specialiai kepimo formoms skirti purškiami aliejai paprastai reklamuojami kaip reikalaujantys mažiau vargo negu sviestas ir teptukas, bet man pasirodė priešingai. Ne taip jau lengva padengti tolygiu sluoksniu, tad po to vis tiek tenka aliejų paskirstyti teptuku ar pirštais. Viena vertus gana greita, bet visgi nelabai patogu (daugiau apie tai prie baigiamųjų minčių).
Pyrago kėlimasis. Pyragas išsikėlė lygiai taip pat kaip ir sviestu pateptoje formoje. Nuo kraštų nutekėjęs aliejus suformavo tokią pačią juokingą kepurę. Žinau, iš nuotraukos gali atrodyti, kad čia tas pats sviestu teptoje formoje iškepęs pyragas, bet čia tikrai kita versija.
Išėmimas iš formos. Be jokių problemų: apverčiau formą ir pyragas lengvai iškrito.
Įtaka skoniui. Šio pyrago kraštai taip pat atrodė paskrudę kaip ir nuo sviesto, bet skonis, deja, nebe toks geras. Pyrago kraštas turėjo nemalonų pigaus riebalo poskonį.
Sviestu patepta ir miltais pabarstyta kepimo forma
Paruošimas. Natūralu, kad šis metodas užtruko kiek ilgiau, kadangi buvo papildomas miltų barstymo žingsnis.
Pyrago kėlimasis. Pyragas išsikėlė normliai, jo viršus atrodė kaip įprasto kekso. Miltų sluoksnis apsaugojo pyragą nuo nutekančio sviesto, tad jo neatsitiko jokios keistos formos.
Išėmimas iš formos. Be jokių problemų: apverčiau formą ir pyragas lengvai iškrito.
Įtaka skoniui. Ant pyrago kraštų buvo miltų sankaupų, kurios man neatrodė patraukliai, bet jokios įtakos skoniui ar tekstūrai nepastebėjau.
Kepimo popieriumi išklota kepimo forma
Paruošimas. Laiko šis būdas užima panašiai, kaip ir tepimas sviestu bei barstymas miltais, tik paskui nereikia sviesto plauti nuo rankų ar teptuko. KIta vertus, jeigu jums svarbu tobulai lygūs pyrago kraštai, tuomet vis tiek reiktų kepimo formos kraštus patepti sviestu, kad kepimo popierius prikibtų ir nebūtų pyragą formuojančių susibangavimų.
Pyrago kėlimasis. Normalus, nebuvo pastebimo skirtumo.
Išėmimas iš formos. Pyragas lengvai išsikėlė kartu su kepimo popieriumi, tereikėjo popierių nulupti nuo pyrago.
Įtaka skoniui. Jokios įtakos.
Kepimo forma švariu, niekuo nepadengtu kraštu
Paruošimas. Šis būdas pats greičiausias: juk nereikia daryti visiškai nieko, kad formos kraštas liktų švarus.
Pyrago kėlimasis. Normalus, nebuvo pastebimo skirtumo.
Išėmimas iš formos. Iškepusio purago kraštai buvo prikibę prie formos, tad norint jį išimti reikėjo šonus atkabinti peiliu (naudojau neaštrų stalo peilį, tiktų ir siaura metalinė mentelė). Plonytis pyrago trupinių sluoksnis, žinoma, liko prikibęs prie formos.
Įtaka skoniui. Jokios įtakos.
Taigi, kuris formos paruošimo būdas geriausias?
Jeigu ignoruosime nuo formos kraštų nutekėjusio riebalo suformuotą griovelį ir tą juokingą kepurės formą, pyrago kėlimuisi formos paruošimo būdas neturėjo. Visgi gali būti, kad tai priklauso ir nuo paties pyrago. Šįkart kepiau keksą, kuris turi pakankamai daug struktūros ir, prieš keliaudamas į orkaitę, ne taip jau daug oro tešloje. Nujaučiu, kad į šį klausimą dar nepavyko atsakyti užtikrintai ir bandymą reiktų pakartoti kepant lengvesnį biskvitą, su didesne kiaušinių proporcija. Nepaisant to, atsižvelgiant į kitus faktorius, iš šio eksperimento išsinešu savo favoritus ir antifavoritus.
Būdai, kurių daugiau niekada nenaudočiau
Tai buvo pirmas kartas, kai bandžiau purškiamą aliejų kepimo formoms. Tuo pačiu ir paskutinis. Galite sakyti, kad ne patį geriausią prekinį ženklą išsirinkau, galbūt yra kokybiškesnių, bet ačiū, šitam savo pinigų nebemėtysiu. Nes, viena, tokie purškiami aliejai yra gana brangūs. Antra, tai yra aliejų mišinys su ne visai aiškiais priedais, o kam tokius reikalus vartoti, jeigu yra pasirinkimų ir be jų. Trečia, tikrai ne taip parasta tokį daiktą naudoti: norint padengti tolygiai, reiktų purkšti iš didesnio atstumo, bet tuomet apsipurškia ir viskas aplikui formą, o jeigu atstumas mažesnis, tuomet pasidengia netolygiai ir vietomis susikaupusį aliejų dar reikia paskirstyti pirštais ar teptuku. Ketvirta, aerozolio butelis ne labai ekologiška šiukšlė, o šito stengiuosi vengti, jeigu tik įmanoma. Na ir galiausiai, toks aliejus gadina pyrago skonį.
Tepimas sviestu skamba kaip kiek geresnė alternatyva, bet šią irgi noriu atmesti dėl to nereikalingo griovelio ant pyrago krašto. Taip, čia tik estetika, kuri skoniui įtakos neturi, na bet man vis tiek nepatinka.
Geriausi kepimo formos paruošimo būdai
Iki šio bandymo mano mėgiamiausias, ir šįkart nei kiek nenuvylęs, formos paruošimo būdas buvo iškloti formos dugną kepimo popieriumi, o kraštus palikti švarius. Nes jis paprasčiausiai greičiausias ir apipjauti iškepusį pyragą trunka trumpiau, negu kirpti ir taikyti kepimo popieriaus juostą ar tepliotis sviestu. Vienas jo trūkumas tai, kad peiliu atkabinant pyragą nuo formos galima netyčia supjaustyti formą, bet to nesunku išvengti naudojant neaštrų stalo peilį arba siaurą metalinę mentelę.
Kita vertus, toks būdas netinka visiems pyragams. Pavyzdžiui, jeigu tešloje yra obuolių arba uogų, jos tieiogiai liesdamos karštą metalą gali prikibti ir pridegti. Tokiu atveju ir pyragą iškrapštyti būtų sunkiau ir formos plovimas nedžiugintų. Tad tokiais atvejais geriau visą formą iškloti kepimo popieriumi. Apskritai, kepimo forma išklota kepimo popieriumi puikiai tinka didžiausiai daugumai kepinių.
Na ir galiausiai, mūsų močiučių metodas tepti formą sviestu ir barstyti miltais – vis dar viekia puikiai. Nenuostabu, juk fizikos dėsniai nepakito. Nors, subjektyviai, man labiau patinka naudoti kepimo popierių, jo pritrūkusi tikrai imčiausi sviesto ir miltų. Tik šokoladiniams pyragams keisčiau miltus kakavos milteliais. O beje, šitas būdas pats ekologiškiausias, nes negeneruoja jokių šiukšlių.
Teoriškai, formą galima tepti aliejumi ir tuomet jį barstyti miltais. Bet kaip ir specializuoti purškiami aliejai, jo skonis jausis ant pyrago krašto, tad tokį variantą rinkčiausi tik tuo atveju, jeigu pyrago sudėtyje taip pat yra aliejaus.
Šiek tiek apie kitokius kepinius
Šis bandymas buvo dedikuotas skystos tešlos pyragams, kurie orkaitėje išsikelia ir kitokiems kepiniams nebūtinai galioja. Pavyzdžiui jeigu kepate tokį pyragą, kurio viennintelė su kepimo forma kontaktuojanti dalis yra trapi tešla, formos visai nebūtina niekaip ruošti, kadangi trapi tešla yra pakankamai sausa bei riebi ir prie kepimo formos metalo neprikimba. Keksiukams (ei, jie juk irgi keliasi!) tesiog logiška naudoti popierėlius. Sviestas pabarstytas miltais irgi veiktų, bet ar jums neatrodo tiesiog per daug darbo? Dar yra tokie pyragai kaip braunis, kurie iškepę lieka drėgni ir klampūs. Tokių nerekomenduočiau tik iškeptų apversti, tad šiuo atveju kloti formą vientisu kepimo popieriaus gabalu yra geriausias pasirinkimas.
