Apie

Sukrito biskvitas, atsiskyrė šokolado ganašas, nepavyko morengas… Pažįstama? Mane panašios situacijos yra ištikusios daugiau kartų nei galėčiau suskaičiuoti. Dažniausiai neturėdavau nei žalio, nei kepto supratimo kodėl. Kartais nuridendavau vieną kitą ašarą, kartais supykdavau, bet kiekviena nesėkmė skatino ieškoti atsakymų ir vis labiau domėtis, koks mokslas už viso to slypi.

Mano vardas Rasa, aš ne chemikė ir ne profesionali konditerė (kol kas), tiesiog labai mėgstu kepti na ir… komplikuoti sau gyvenimą. Tad vietoje to, kad naudočiausi jau patikrintais receptais, daug eksperimentuoju virtuvėje, ieškau geriausių būdų gaminti desertus, bandau suprasti kas ir kodėl veikia (arba neveikia), kuriu, testuoju ir tobulinu savo receptus. Žinoma, susimaunu siaubingai dažnai. Ir tomis nesekmėmis bei atradimais dalinuosi su jumis!

Mano virtuvės principai:
  • Manau, kad konditerija yra sudėtingiau už kasdienį maisto gaminimą. Kartais net nedidelis netikslumas gali pakeisti (arba sugadinti) kepinį. Dėl to visus ingredientus mėgstu sverti (ne ne, jokių puodelių!), kad ir jūs, naudodamiesi mano receptais, galėtumėte gauti kuo geresnius rezultatus.
  • Desertų išvaizda yra labai svarbu. Bet skonis svarbiau tūkstantį kartų. Niekada neaukoju skonio dėl grožio.
  • Tikiu, kad geriausi desertai yra gaminami iš paprastų ir natūralių produktų. Nenaudoju jokių skonio stipriklių ir kiek galėdama vengiu maistinių dažų. Deja, tai ganėtinai apsunkina tortų dekoravimą. Ar jau sakiau, kad mėgstu komplikuoti sau gyvenimą?
  • To, ką perskaitau, nepriimu už gryną pinigą, nes internetas (ir ne tik jis) pilnas prieštaringos informacijos. Viską mėgstu išbandyti ir patikrinti.
  • Tikiu, kad jeigu kažkas pavyko patį pirmą kartą, nieko neišmokau. Man tiesiog pasisekė. Todėl (beveik) nebijau susimauti. Na, bent jau virtuvėje.
Keli faktai apie mane:
  • Gyvenu pačioje geriausioje Vilniaus vietoje – visai netoli miško.
  • Studijavau leidybą, paskutinius dešimt metų dirbu grafikos dizainere, bet vis dar nežinau, kuo būsiu užaugusi (ar kada užaugsiu).
  • Nesportuoti man beveik tas pats kaip nesiprausti. Minti dviratį 100 km per dieną man nėra nieko baisaus, iš tiesų tai džiugina taip pat kaip ir gabalas pyrago. Beje, po ilgo važiavimo dviračiu pyragai daug skanesni.
  • Privalau pasisveikinti su kiekviena kate, kurią sutinku. Viena jų man netgi atsako! Kas kartą, kai grįžtu namo.
  • Puodelis geros kavos padaro mano dieną daug gražesnę.

Jeigu visa tai perskaitėte, tikiuosi kad bent kažkiek seksite ir mano saldžią kelionę. Iki ten, kur norėčiau būti, dar tikrai ilgas kelias, tad pakeliui smagių, skanių ir naudingų dalykų galime išmokti kartu!